Pora kaip tvora – refleksija ir pamoka

Saulėtą rugpjūčio 29 dieną Radviliškio rajono mokytojai dalyvavo baigiamajame projekto
„Reflektavimo sistemos diegimas Radviliškio rajono mokyklose“ (Nr. 09.2.1-ESFA-K-728-03-
0015) renginyje „Pora kaip tvora – refleksija ir pamoka“. Radviliškio rajono savivaldybės
administracijos direktorė Jolanta Margaitienė pasveikino visus susirinkusius ir padėkojo už
dalyvavimą įgyvendinant projektą, įteikė mokyklų bendruomenėms padėkos raštus.
Baigiamojo renginio metu dalyviai ne tik klausėsi lektorės Natalijos Kaunickienės, Šiaulių
Salduvės progimnazijos direktorės, seminaro „Refleksija kaip veiksmingo bendradarbiavimo
sąlyga”, bet ir aktyviai dirbo grupėse: pasidalino savo patirtimi organizuojant mokinių refleksiją,
išskyrė sėkmes ir iššūkius.
Projekto vadovė Živilė Laurutienė pristatė projekto rezultatus ir pasidžiaugė, kad be visų
projekte dirbusių mokytojų, jų darbo ir tikėjimo tuo, ką daro, nebūtų pavykę nieko padaryti.
Projekte dalyvavo penkios veiklą tobulinančios Radviliškio miesto ir rajono mokyklos: Gražinos
pagrindinė mokykla, Vinco Kudirkos ir Vaižganto progimnazijos, Grinkiškio Jono Poderio ir
Baisogalos gimnazijos. Šių švietimo įstaigų pedagogai (59 asmenys) projekto metu intensyviai
mokėsi, įgyvendindami ilgalaikę kvalifikacijos tobulinimo programą (54 val.) ir sužinojo, kaip
refleksiją panaudoti kokybiškam grįžtamajam ryšiui, kaip dirbti su virtualia reflektavimo sistema
„Reflektus“, kaip individualizuoti ir pritaikyti šią sistemą kiekvienam vaikui.
Penkiolika asmenų buvo nuvykę į konsultuojančią mokykla, projekto partnerę – Kauno
Jurgio Dobkevičiaus progimnaziją. Ten sužinojo apie progimnazijoje sukurtą savitą refleksyvaus
mokymosi sistemą, kuri taikoma pamokose, klasių valandėlių metų, taip pat ,,Mokytojų
akademijoje” – kur kolegos mokosi vieni iš kitų, stebėjo atviras veiklas. Ši priemonė buvo
papildoma, siekiant projekto tikslo.
Kiekvienam dalyviui buvo suteiktos šešios konsultacijos, jas teikė dvi projekto konsultantės.
Virtualią reflektavimo sistemą „Reflektus“ sistemingai net pusantrų metų naudojo 30 pedagogų
projekto partnerių mokyklų 5–8 klasėse. Šių klasių mokiniai projekto įgyvendinimo laikotarpiu
naudojosi virtualia reflektavimo sistema ne tik lietuvių kalbos, bet ir anglų kalbos, technologijų,
informacinių technologijų, etikos ir kt. dalykų pamokose. Sistema į pamokas atnešė naujovių,
mokiniai įprato dirbti, įsimenant tikslus, suvokiant, ką išmoko ir ko dar trūksta, reflektavimas tapo
paprastesnis ir interaktyvesnis, grįžtamasis ryšys – efektyvesnis. Klasių auklėtojai pasidžiaugė
efektyviomis auklėtinių apklausomis ir palengvėjusia komunikacija su tėvais. Mokiniai išlavino
savistabos įgūdį, padidėjo atsakomybė už savo mokymąsi.
Iš viso virtuali reflektavimo sistema buvo panaudota 4440 kartų. Projekto dalyviai pažymėjo,
kad pamokos modelis kiek pasikeitė: nors refleksijas mokytojai su mokiniais atliko kaip ir anksčiau,
buvo pereita prie „Reflektus“ programėlės, mokytojai suteikė mokiniams galimybę „legaliai“
naudotis mobiliaisiais telefonais, nedrąsiems mokiniams atsirado galimybė naudojantis programėle
pasakyti, ko jie nesuprato. Kiek pasikeitė pasiruošimas pamokai: jei mokytojas spėja iki kitos
pamokos perskaityti mokinių refleksijas, gali iš karto pamatyti, ko mokiniai nesuprato ir ką jiems
reikėtų pakartoti.
Kalbant apie iššūkius, projekto dalyviai išskyrė, kad kiek sudėtinga sudaryti klausimyną:
pasirinkti tinkamą klausimų kiekį ir formuluotes, priskirti reikšmes, nagrinėti grafikus, suprasti
pačią sistemą, įdiegti atnaujinimus. Nors pradžioje buvo sunku, ilgainiui naudojimasis programėle

tapo įprasta pamokos dalimi. Dalis programos dalyvių nuogąstauja, kad švietimo įstaigų vadovai
gali nenorėti įsigyti programos licenziją.
Mokiniai ugdėsi gebėjimą reflektuoti ir numatyti tobulėjimo kryptis, naudodamiesi
sistemingais refleksijų duomenimis, atrado savo stipriąsias puses, atpažino tobulintinas sritis ir
mokymosi procesui didžiausią įtaką darančius veiksnius, labiau pasitikėjo savo sugebėjimais
mokytis ir bendrauti. Visos šios veiklos padėjo pasiekti projekto tikslą – pagerinti aštuntos klasės
mokinių standartizuotų rašymo testų rezultatus. 2018 m. projekto partnerių mokyklų 8 klasių
mokinių standartizuotų lietuvių kalbos rašymo testų rezultatų vidurkis buvo 46,36 procento.
„Gavome ministerijos atsakymą dėl 8 klasės mokinių standartizuotų rašymo testų: Turėjome
diskusiją, kad dėl skaitmenizavimo procesų nuo 2019 m. rašymo ir skaitymo patikrinimai buvo
sujungti į vieną. Taip pat kad minėto skaitymo vertinimo metu mokiniai sėdasi prie kompiuterio,
gauna tekstą, jį skaito, analizuoja ir rašo atsakymus. Todėl tos 8 klasės, kurios tobulino rašymo
pasiekimus, žiūrint lanksčiai, turėtų įvykdyti ir atsiskaityti už skaitymo įgūdžių pasiekimus“.
Siekiant projekto tikslo 2022 m., vertinti Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 8 klasės
skaitymo rezultatai. Viena mokykla dėl techninių kliūčių negalėjo įsivertinti ir pateikti skaitymo
rezultatų, tad lauksime 2023 m. rezultatų. Džiugu, kad net keturių mokyklų rezultatai pagerėjo!
Bendras šių mokyklų Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 8 klasės mokinių skaitymo
rezultatas yra 68, 2 procento.

Projekto vadovė Živilė Laurutienė
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia 2020 m. rugsėjo 18 d., pabaiga 2022 m. rugsėjo 17 d.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Radviliškio rajono savivaldybės
administracijos lėšomis.
www.esinvesticijos.lt
www.radviliskis.lt