Savanorišką tarnybą atvirame jaunimo centre „Jaunimo erdvė“ baigė trys JST savanorės

Savanorystė – tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią įprastai negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga visuomenei. Mūsų, trijų savanorių, Aistės, Evos ir Miglės akimis – tai puiki veikla, skatinanti ugdyti atsakomybės jausmą, gerinanti bendravimo įgūdžius, didinanti pasitikėjimą savo jėgomis.

Vasaros pradžioje pamačiusios pranešimą apie jaunimo savanorišką tarnybą, nusprendėme išbandyti savo jėgas šešis mėnesius trunkančioje veikloje. Pamąsčiusios apie šią galimybę, nusprendėme užsiregistruoti. Taip ir prasidėjo mūsų savanorystės kelionė. Po keleto mėnesių gavome kvietimus į susitikimą su pirmosios organizacijos vadovais-kuratoriais. Po tijų mėnesių savanorystės Radviliškio ligoninėje dėl susiklosčiusios situacijos, išplitusio viruso, reikėjo pakeisti priimančią organizaciją. Ketvirtą savanorystės mėnesį veiklą tęsėme Radviliškio atvirame jaunimo centre „Jaunimo erdvė“. Iš pradžių šis pasikeitimas mus gąsdino, tačiau po poros susitikimų su jaunimo centro darbuotojais tapo aišku, kad nusimato smagus darbas kartu.

Savanorystė tą pusmetį mums buvo toli gražu ne vien gražūs ir lengvi žingsniai link savęs realizavimo. Buvo ir nuosmukių, sunkumų, nesusipratimų. Didelis mūsų noras ir užsispyrimas eiti pirmyn padėjo pasiekti labai gerų rezultatų. Covid-19 pandemija mums sumažino galimybes bendrauti su AJC „Jaunimo erdvė“ lankytojais gyvai, organizuoti reginius, turnyrus, tačiau radome išeitį ir tradicija tapę protmūšiai praskaidrindavo ne tik dalyvių ir žiūrovų, bet ir mūsų vakarus. Be protmūšių taip pat pirmomis savanorystės jaunimo centre dienomis pradėjome orgnizuotiužduočių savaitę. Gaila, šis projektas nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau nenuleidome rankų ir stengėmės imtis kitų projektų. Visų mūsų sukurtų veiklų nebūtume įgyvendinusios be AJC „Jaunimo erdvė“ kolektyvo. Darbuotojai, mūsų kuratoriai, suteikė mums galimybę pačioms spręsti ir siūlyti, ką norime veikti. Visomis išgalėmis stengėsi mums padėti. Tai ir buvo svarbiausia, nes pastūmėjimas pirmyn skatina norą toliau imtis veiksmų. Visiems, kurie manote, kad savanorystė yra laiko švaistymas ar bereikalingas laiko praleidimo būdas, sakome, kad jūs labai klystate. Apsuptos žmonių, kurie mumis tikėjo, mes per pasaulinę pandemiją padarėme tikrai daug. Ši savanorystė visuomet liks mūsų atmintyje, kaip labai gražus laikas.

Nori tapti savanoriu? Daugiau informacijos apie JST programą rasite čia: https://jrd.lt/savanoryste/jst

Straipsnį parengė savanorės Miglė, Eva, Aistė